Senieji laiškai

Šių metų pradžioje, buvau pradėjusi rašyti laiškų ciklą „Žydintys sodai – laiškai iš Rojaus".
Juose aprašiau apie savo suvokimą ir pojūčius, gyvenant gamtoje. Septyneri metai praleisti gamtoje padėjo sudėlioti išsklaidytos gyvenimo mozaikos krislelius į gražų piešinį.

Atradau du skirtingus pasaulius – dievišką gamtą - harmoningą pasaulį, ir žmonių sukurtą dirbtiną pasaulį su dirbtinomis problemomis, klampinančiomis žmogų tarsi į liūną.

Minčių nebegalėjau sulaikyti savyje. Jos virto laiškais. Kelis laiškus perskaičiau vaikams.
Į mano klausimą:"Na, kaip?",Antanas paklausė:"Kada tu juos parašei?"
Atsakiau, kad prieš pusmetį.
„Dabar parašysi kitaip!"- kaip kirviu nukirto.

Neišėjo iš galvos jo pasakyta frazė. Kitą dieną paklausiau, ką jis turėjo minty, kad laiškus parašysiu kitaip. „Per šiuos mėnesius tu daug ką supratai, todėl ir laiškus parašysi kitaip",- tvirtai išdėstė jis.

Tačiau, po kelių dienų, Antanas atnešė pluoštelį senųjų laiškų ir tarė: „Šitie geri – juos reikia atspausdinti."

Vilija

2005.12.12

Visos teisės saugomos.
Kopijuoti ir platinti be autorių sutikimo draudžiama.