|
|
|
|
|
||
 Kvietimas į Tylą Ko tikiuosi? Žalieji žiedai Senieji laiškai Esmė Pažinimo keliu Laisvė Joniukai ir grytutės Suaugusieji Iš ano pasaulio Ąžuolas Medžiotojai Mūsų pasaulis Gamta vaikų akimis Vaikai gamtoje 72 km"vonia" Pasivaikščiojimai upe Reikia? Darbas Inteligentai tinginiai... ir bulvės Rugiapjūtė Kūlimo šventė Mokytojai Didysis mokytojas Kūrybiškumas Mokymasis namuose Atsakymas Pabėgimas Eksperimentai Mintys, pojūčiai, pastebėjimai Civilizacija Pojūčių Rojus Pavydžiu paukščiams... Du pasauliai Bendraminčiai Bendraminčiai(tęsinys) |
Sugrįžimas į vaikystę Pasibaigė vasara. Vasara nutvieksta aukso šviesos. Sugrįžimo į vaikystę vasara. Dabar, sėdėdama prie židinio, ūžaujant rudeniniam vėjui bandau surankioti po krislelį vasaros įspūdžius, vis savęs paklausdama ar tai kas vyksta yra ne sapnas? Vilija, ar eisi prie upės?"- šūkteli nuo tvoros kaimynų mergaitė Arūnė. Eisiu"- atsakau. Už kelių minučių į mano kiemą suguža visas būrys vaikų. Leidžiamės nuo kalno, ir visi įkaitę akimirksniu sukrentame į Musės upelės šaltiniuotą vandenį. Krykštavimas, juokas, vandens purslai priverčia laumžirgius ieškotis ramesnės vietos.Išnėrus iš vandens sutinku įdėmų Antano, dvylikamečio berniuko, žvilgsnį. Žiūrėdamas į akis jis pareiškia: Kai žiūriu į tave, aš matau tave - vaiką." Kai pamatė mano akyse nesuvokimą, tęsė: Na, aš įsivaizduoju tave, kaip vaiką." Tada pažvelgiau į kitus vaikus, kurie pamatę mano pasimetimą, patvirtino: Jo, jo- tu kaip vaikas!" Atgavusi žadą, paklausiau:" Vaikai,man labai patinka su jumis. Ar priimsite mane į savo būrį?" Ir išgirstu balsų chorą:"Taaaiiiiiip!" Supratau, kad tą akimirką sustojo laikas, ir viskas aplinkui nuščiuvo ne šiaip sau. Tą akimirką aš gavau leidimą pasilikti vaikų ir gamtos pasaulyje. Pasaulyje nutviekstame auksine šviesa. Vilija 2005.11.22 P.S.Nežinau ar tikslinga Jums toliau skaityti mano laiškus, jei širdyje nesijaučiate vaikais , ir jei nekirba nė menkiausiais noras sugrįžti į vaikystę... Visos teisės saugomos. |